Nuobodoka Zeitgeist evangelika

Visų barsukų mėgstamiausias konspiracinis filmas grįžta! Prieš kelias savaites į interneto tyrus nemokamam dalinimuisi buvo paleista trečioji jo dalis – Zeitgeist: Moving Forward. Šiaip jau nesu didelis konspiracinių teorijų ir propagandinės dokumentikos fanas, kad ir kokią ideologiją ji skelbtų, bet pats Zeitgeistas yra tapęs šiokiu tokiu fenomenu ir manau, kad po kelių mėnesių, kaip ir prieš tai sekę du filmai, ims išlindinėti piktų žmonių internete ginčuose ir diskusijose prie alaus, tad nusprendžiau apsišviesti. Taigi, mano pastebėjimai.

(Beje, tiems kurie taip pat nori sužinoti KPŠ aš nurodyčiau filmo autoriaus ir The Zeitgeist Movement jūtūbinius kanalus. Ten galima rasti visus tris filmus.)

Blogi dalykai:

Filmo faktai. Aš tingiu leistis į kalbas apie kiekvieną jų atskirai, bet turiu tokį griaužantį jausmą, kad dauguma jų yra absoliutus bullshitas. Nuo to laiko, kai pirmasis undergraundinio populiarumo sulaukęs filmas žėrė iš užpakalio trauktus faktus apie 9/11 tragedijos konspiraciją, patobulėjimo šioje srityje nėra. Tas pats nenoras pasidalinti informacija apie tai iš kur ištraukti esminiai filmo statistiniai duomenys, tiesiog per visą kadrą (nėkiek neperdedu) taškomasi skaičiais – 75%, 15 trilijonų dolerių ir pan. O kur dar svaidymaisi futuristiniais pavadinimais tiesiog vardinant aibes technologijų, kurios  bene ateityje be jokios abejonės išgelbės pasaulį, ar kas penkias minutes įvedant naują, be galo gudrų terminą, nenaudojamą niekur kitur tik pačiame filme, nes bene tai palengvina dėstymą. Bežiūrint niekaip neapleido nuojauta, kad žiūrovas yra tiesiog užverčiamas visu tuo, kad šiek tiek atjungti kritiškąją jo mąstymo dalį. Maždaug taip: „Štai skaičius – iš kur jis? Nesiblaškykite į tai gilindamiesi, nes pamesite filmo dėstymo eigą – štai naujas terminas – ką jis reiškia? Aš juk sakiau. nebūtumėte blaškęsi būtumėt išgirdę – štai skaičius“ ir taip be galo.

Konspiracijos teorija. Nors filmas ir nepalieka tokio nemalonaus jausmo gomuryje kaip nemaloniai teisuoliškas originalusis Zeitgeist ar pats savo ekonomikos vizijoje susipainiojęs Addendum, (Moving Forward galbūt net yra savotiškai mielas, kaip pavyzdžiui, yra mielas vaikas naiviai siunčiantis savo santaupas Lansbergiui) tačiau jis vis dar tebėra kvailai konspiraciškai teoriškas. Turi omenyje sugebėjimą sudaryti be galo supaprastintą įsivaizdavimą apie tai kaip veikia pasaulis, užmirštant aibę svarbių detalių ir faktorių ir tiesiog stačiai ignoruojant kai kurias sritis. Ant tokio naivaus visuomenės supratimo pastatytas utopinis pasaulio modelis aišku atrodo žaviai, bet maždaug ties tuom viskas ir baigiasi. Yra priežastys tam, kodėl nėra šalies aprašytos Platono „Valstybėje“.

Žmonės, kurie tikės šiuo filmu. Negaliu nesutikti, kad vietomis buvo paminėta visai pusėtinų įžvalgų, kuris galbūt netgi yra teisingos, bet filmo kulminacija ir visa ta bepiniginė visuomenė privertė mane jau dabar bodėtis tos akimirkos, kai sutiksiu kokį Zeitgeisto evangeliką. Nežinau iš kur yra atsiradęs šitas kvailas argumentas „aš mačiau apie tai dokumentiką“, bet jis mane verčia griežti dantimis. Taip, egzistuoja dokumentinių filmų, kurie tiksliai ir objektyviai pasakoja apie įvairius reiškinius, mokslą ar aktualijas, bet jiems galioja tie patys kriterijai  kaip ir bet kokiai kitai medijai. Kažkas ne tampa tiesa, vien dėl to, kad dokumentinis filmas taip sakė, lygiai taip pat, kaip nevisos knygos sako tiesą ar nevisi interneto puslapiai yra verti pasitikėjimo.

Geri dalykai:

Nemokamumas. Elai Gorai – eat your heart out. Nors iš Elo ir sunku juoktis – manau jis pasiekė savo ir jo ego tikrai gavo gerą užsipatenkinimą su tuo Nobelio prizu, bet dalinti savo filmą nemokamai, kuris, kad ir koks propagandinis būtų, yra visai simpatiškai padarytas atsižvelgiant į jo biudžetą, tai bent jau prideda visai bendrai žinutei nuoširdumo.

Transdiscipliniškumas. Nors, kaip minėjau, filmas ir suplaka sau palankias teorijas iš ekologijos, ekonomikos, psichologijos, fizikos, sociologijos ir dar bala žino ko į vieną didelę neaiškią masę, bendrai žiūrint, bandymas išeiti už vienos disciplinos ribų sprendžiant opias problemas kaip, pavyzdžiui, globalinis atšilimas ar skurdas, yra naudingas dalykas ir galintis duoti vaisių.

Summa summarum:

Be abejonės, būtų smagu tikėti, kad visas problemos būtų galima išspręsti tiesiog suverčiant visą popierinę pasaulio valiutą į vieną didelę krūvą (žiūr. paskutinę filmo sceną), bet, deja tiesa nėra visuomet susijusi su tuo, kas smagu.

Kolegų pokštas

Kalbant apie simboliką, kuri be kita ko buvo raiškiai išdiskutuota aptariant šios dokumentikos rašymo ir rodymo pradėjimą, nutarėme jos vengti. Bet simbolika kaip balandis – eina iš paskos ir šika. Vakar Lrytas TV tiesiogiai transliuotoje laidoje “Lietuva tiesiogiai” paukštukų apšiktas liko laidos vedėjas E. Jakilaitis.  Šaunieji komentatoriai rašė, kad čia vis dėlto buvo taikyta į laidoje kalbintą A. Valinską, bet neabejoju, kad tai buvo kolegų pokštas. Simbolika tai paprasta: šitame bloge ketiname šikti savo balvonišką nuomonę apie žurnalistiką, politiką, neuro-psichologiją, paveiksliukus, BBC ir kt. marginalijas.

video