Googlle Masp
October 3, 2011 § 1 Comment
Dar pamenu tuos laikus, kai šventai pasitikėjau visagaliu Google Maps. Deja, laikas parodė, kad neviskas Google, kas Google žiba. Nors, sakyčiau, paiešką jie vis dar turi pačią geriausią iš visų nemokamų žemėlapių internete. Keli pastaruoju metu užkliuvę GMaps brokai (paspaudus didenasi):
Arba KAM paprašė Google iškirpti ypač slaptą karinę bazę Vilniuje, Kolektyvo gatvėje, arba problemėlės su palydovu 🙂
Birštonas, po naujos rėmimo sutarties su Bridgestone, perkrikštytas į Brištoną.
Žinai daugiau? Pasidalink su draugais komentaruose.
Geimerio išpažintis
October 3, 2011 § 3 Comments
Amžiumi esu jau trečioje dešimtyje ir vis dar mėgstu kompiuterinius žaidimus. Nesigėdiju ir nenoriu slėpti šitokio savo pomėgio.Nors turbūt socialiai priimtina, kad kompiuterinius žaidimus žaistų bendravimo problemų turintys paaugliai 14-16 metų ir išimtinai berniukai, tokio paviršutiniško stereotipo nesuprantu ir nepateisinu. Žaidimai man yra geras, kad ir iš tikrųjų šiek tiek anti-socialus, atsipalaidavimo būdas, kitoks nei filmai, televizija, literatūra, aktyvūs užsiėmimai, tačiau neprastesnis, turintis tiek unikalių sau pranašumų, tiek trūkumų. Šešiese daužyti odinį kamuolį galbūt nevisiem priimtina, tačiau tai nėra tokia stigma kaip laisvo laiko minutę įsijungti SimCity 4. Ir nereikia kišti argumentų, kad bene sportas – sveikata, o literatūra ir kinas tai – erudicija. Sportuoji ir skaitai ne dėl proto ar sveikatos, o dėl to kad jauti malonumą. Ir tiek. Juolab, kad žaidimas evoliuciškai žmogui teikia malonumą taip pat ne be reikalo. Galbūt sunku pirštu bakstelėti į konkrečią jų naudą, tačiau ar būtinai reikia apsibrėžti tą naudą prieš sprendžiant Sudoku ar mėtant Angry Birds. Žinoma, čia pasitaiko visokių gyvybinę energiją siurbiančių farmvilių, bet nereikia pagal juos vertinti visos kategorijos, kaip kad niekas nedarytų apibendrinimų apie literatūrą pagal Stano „Kiek kainuoja ilgesys“.
Nepradėsiu čia pasakoti apie tai, kaip galimą pajusti visišką susitapatinimą su veikėju kultiniuose RPG kaip The Elder Scrolls III: Morrowind ar prasmegti į sudėtingos taktikos ir strategijos bėdugnę Starcraft II. Esu tikras, kad jei tikrai norite šiek tiek apmalšinti savo stereotipą, kad visi žaidimai tėra Counter-Strike kopijos su skirtinga grafika, galite nesunkiai susirasti informacijos apie aukšto lygio kūrinius (pvz., naujasis Deus Ex). Aš pareklamuosiu mažiau žinomus, nedidelių nepriklausomų studijų sukurtus žaidimus, daug išradingesnius ir kūrybingesnius nei didelių, rizikos bijančių, FPS štampuojančių korporacijų produktai.
Šiek tiek PC žaidimus čiupinėję piliečiai turbūt žino, kas yra dungeon-crawleris – berniukiškas „aprenk barbę“ atitikmuo, kuriame reikia kaip uodus prie ežero daužyti monstrus, idant gautumei „labiau+1“ kardą. Desktop Dungeons paima šią formulę ir apvelka jai be galo paprasto žaidimo ėjimais rūbą. Nuotaikinga, minimalistinė grafika ir nedidukas per 10-15 minučių įveikiamas dungeonas, panašesnis į loginį galvosūkį su šiokiu tokiu sėkmės elementu negu Diablo ar Dungeon Siege. Kaina: 10 baksų arba nemokama senesnė versija.
Rogue-like – tai sudėtingi ir gigantiški nuotykių žaidimai, atsiradę iš fantazuoti mėgstančio programišiaus sunkaus ir kruvino darbo laisvalaikiu. Maža to, grafinę sąsają tokiu atveju dažniausiai atstoja ASCII. Rogue-like tai kaimyno garaže pagamintas alus. Nors Rogue Survivor ir nėra visiškai etaloninis rogue’as, bet yra neabejotinai jųjų įkvėptas. Pati paprasčiausia dvimatė grafika, ėjimai ir užklupusi zombių epidemiją. Jei veiksmo filmuose zombius galima nugalėti daug šaudant ir bėgiojant, Rogue Survivor geriausia yra užsibarikaduoti prekybos centre ir stengtis nesukelti daug triukšmo valgant konservus. Stebėtina, tačiau atsisakius prašmatnios grafikos žaidėjui galima suteikti daug didesnę veiksmų laisvę nei dideliuose komerciniuose projektuose. Kaina: nemokama.
Strateginis žaidimas kortomis apie klimato kaitą, skurdą, maisto trūkumą ir atsinaujinančius energijos ištieklius. Koncepcija skamba keistai ir beveik absurdiškai, bet užtikrinu, kad jei jūsų smegenys kartais norėtų pasimankštinti sprendžiant globalines problemas – liksite visiškai užsipatenkinę. Na gal nebent nuvils jūsų pačių neišmintingumas. Fate of the World pasaulio gelbėjimas nuo potvynio, atominio karo ar visiško bado šiek tiek primena Walt Disney animacinius veikėjus besistengiančius užkamšyti penkiose vietose prakiurusią valtį. Kaina: 10 baksų arba ieškokite savo mėgiamiausiame trekeryje.
Nuraminsiu, kad žaidimas turi labai mažai bendro su kosmosu ir chemija. Taip, teks dėlioti elementų molekules, tačiau medžiagų mokslo žinios nereikalingos. Visiems tiems, kurie mėgsta pirkti medinius ir metalinius galvosūkius iš Galvosūkių Pasaulio, spręsti kubikus, rubikus ir sudokus, tiems kas atsipalaiduoja programuodamas, šis žaidimas yra visiškas šventasis gralis. Pačiam teko prie jo praleisti bemieges naktis, to joks kitas kompiuterinis žaidimas neprivertė daryti turbūt nuo 8 klasės laikų. Jei nonogramos yra rytinė mankšta, tai Space Chem yra sunkioji atletika su vyšniukišku džiaugsmu po kiekvienos rungties. Kaina: 15 eurų arba ieškokite artimiausiame trekeryje.
Visame šiame sąraše iš pirmos pažiūros panašiausia į įprastą kompiuterinį žaidimą yra Frozen Synapse: automatai, rifle‘ai, granatos ir raketsvaidžiai. Vienas skirtumas: visa žaidimo eiga paremta simultaneous-turn principu ir iš milijonų virtualių pykšt pakšt, jis tampa tuo vieninteliu. Kadangi Frozen Synapse praktiškai pati sau išrado žanrą, sunku su kažkuo palyginti. Laimėti Frozen Synapse – tai ne sėkmės šypsnis bukai šaudant, o kruopštus planavimas, strategavimas ir taktikavimas. Kaina 25 baksai už dvi licencijas žaisti internete, žaidimui prieš kompiuterį ieškokite torento.
Stalo žaidimai (nekalbu čia apie Monopoly ar Alias, bet apie Puerto Rico ir Carcassonne) ir žaidimai kompiuteriu gali būti labai geri draugai. Žinoma, stalo žaidimai turi puikią ypatybę leidžiančią promogauti keliese prie vieno stalo/ant vienos pievelės, tačiau jų mechanika neišvengiamai privalo būti šiek tiek paprastesnė, o eiga trumpesnė, idant tamstos draugai neužmigtų kol tamsta skaičiuoja savo ėjimą. Solium Infernum būtent toks – stalo žaidimas kompiuteryje, niekada nebuvęs tikru stalo žaidimu. Maloniai taktiškas, giliai strategiškas, pilnas pinklių, spąstų ir diplomatijos, patogus žaisti e-mailu, nes žaidimai gali ir užsitęsti. Taip pat, nuo visokių Sims ir Farmville atgavinanti veiksmo vieta – down under a.k.a. pragaras. Kaina: 25 baksai arba partija prieš gana glušą AI tavo trekeryje.
Minecraft pernai metais iš nedidelio kelių entuziastų projektuko tapo triukšmadariu kompiuterinių žaidimų rinkoje. Jokio Xbox’ų ar Nintendų palaikymo, vėlyvojo dešimto dešimtmečio grafika, jokio tikslo ar siužeto linijos neturintis gameplay’us, išvada? PC Gamer “Metų žaidimas”. Genialumas, dažnai būna paprastas. Minecraft neturėdamas jokių prabangių sprogimų simuliacijų, šimtų žmonių piešiančių jam kontentą ir brangios reklamos kampanijos, sugebėjo užkabinti žaidėjų kūrybiškumą kaip tik reikiamoje vietoje – kažkur tarp begalybės LEGO detalių ir vaikiškos tvirtovės iš pagalvių statybos. Padauginkite tokius paprastus malonumus iš komandinio darbo multiplėjeryje… Kaina: 15 eurų už galimybę smagintis multiplayerį arba SP versijos visuose įmanomuose trekeriuose.
Jei kompiuteriniai žaidimai kelia vien tik nostalgiją laikų, kai “Zilitonas” buvo magiškas žodis, o SEGA mega drive buvo tolygus bentliui; jei žodis “žaidimas” jums tai – geltonų kasečių prapūtinėjimas ir raudonu kombinezonu apsirėdęs santechnikas, tuo atveju siūlyčiau pasinostalginti su Spelunky. Gražus, nemonotoniškas platformeris pagal visas geriausias senosios klasikos tradicijas. Po kelių pirmų lygių netgi tampa panašiai beveik antžmogiškai sunkus. Jei neatbaidžiau, kaina: dykai.
Jei dauguma kompiuterinių žaidimų apskritai yra įtempti, dinamiški ir reikalaujantys absoliučios žaidėjo koncentracijos ir dėmėsio, Knytt yra viena tų baltų varnų. Jei juodos varnos yra Twist and Shout, tai Knytt, be abejo yra Norwegian wood. Nors sunku išgirti kažkurį vieną aspektą – grafika ar garsas nėra pribloškiamai genialūs – tačiau bendras jų poveikis, kartu su ramiu, nepanikuojančiu gameplayjumi (viskas labiau primena spalvingą albumą, nei galvosūkį/šaudosūkį) paverčiau Knytt malonia kelione. Kaina: visai visai nemokama.
Pabaigai. Dwarf Fortress
Apie Dwarf Fortress galima rašyti be galo daug. Žaidimo, jo kūrėjų ir fanatiškų žaidėjų fenomenai galėtų būti neblogos temos psichologijos arba filosofijos moksliniam straipsniui. Aš daug nesiplėsiu, tiesiog paintriguosiu, kad DF yra pavyzdys to, kuo galėjo tapti kompiuteriniai žaidimai, jei jų kūrėjai nebūtų ėję iš proto dėl tikroviškesnės grafikos arba nebūtų gūžęsi nuo trumparegių akcininkų, kurie bijo bet kokios ambicingesnės idėjos. DF tai fantasy stiliaus tvirtovės simuliatorius, prisimuliuojantis tokią įvarenybę mažyčių detalių ir suliejantis tai į aiškią visumą, kad žaidimui nebėra reikalinga visiškai jokia siužetinė linija – kiekvienas žaidžiantysis lipdo savo, nuosavą, šiek tiek fatališką, bet unikalią istoriją. Rogue-like, ASCII grafika, kaina: nė sudilusios kapeikos.
Balandžiai teroristai 