Luigi Loquarto

Netuščiažodžiaujant, noriu pasidžiaugti atrastu italu Luigi Loquarto.

Luigi Loquarto portfelis

‘Fuck you’ ir judančios raidės

Cee-Lo Green – mano šios vasaros atradimas. Jis vienas tų charizmatiškų atlikėjų, kurie neleidžia pamiršti, kad ryškios ir įdomios asmenybės kuria muzika ir šiais laikais, tad per daug užsinostalginti dėl nepatirtų dešimtmečių nėra verta. Iš kitos pusės, Cee-lo išlaiko mandagų balansą tarp kvailai popsiško ir beprasmiškai freakiško (abi alternatyvos aišku gali būti malonios). Sunku yra negerbti atlikėjo, kuris pasimaudo įvairiuose muzikos stiliuose, be galo daug kolaboruoja su kitais atlikėjais, bet išsaugo (bent jau keliems metams) savo stilių – tiek muzikoje, tiek video klipuose. Pavyzdžiui, keletas didžiausių Cee-lo hitų stipriai išnaudoja motion graphics.  Geriausias pavyzdys, aišku, būtų Crazy, bet keletas kitų mažiau žinomų klipukų taip pat maloniai stebina. Truputį eksperimentavimo su šriftu klipe Going On, įdomus konceptas vasaros pradžioje maloniai užtiktame Fuck You ir vakar smagiai pažiūrėtas It‘s Ok. Šie trys video drauge man priminė mano seną fascinaciją kinetine tipografija.

Apie kinetinę tipografiją sunku daug šnekėti – į ją reikia žiūrėti. Kinetine tipografija animuoti kelių minučių monologai yra gana naujas dalykas. Iš vienos pusės, dėl to, kad juos sukurti prieš 12 metų paprastam jūzeriui-mėgėjui būtų milžiniškas galvos skausmas; iš kitos pusės, dėl to, kad savo auditoriją tokia kūryba suranda tik šiame, internetinių video portalų, amžiuje. Pračekinkit nuostabų vimeo kanalą šia tema, o kol kas aš palieku jus su savo vėlyvo vakaro bandymu sukurti „ką nors panašaus“ lietuviškai (esmingoji dalis – nuo 32 sekundės).

P.S. Begamindamas išmokau du dalykus: 1. bendra dizaino idėja yra labai labai svarbu 2. kinetinė tipografija pagal repą gali būti šiek tiek per greita :]